Nordmole Memel Flakbatterie

Ši virtuali talpykla nukelia į vieną iš paskutinių buvusio šiauriausio Vokietijos kampelio reliktų; nūdienos Lietuvoje, šalyje, kuria labai žavimės, ypač už meilę laisvei ir už drąsą susidurti su autoritarinėmis didžiosiomis valstybėmis, tokiomis kaip Rusija ir Kinija!

15 km į šiaurę nuo čia, netoli Nimmersatt kaimo (Lietuvos Nimersate) nuo 13 a. iki 1922 m. (o nuo 1939 m. iki 1944 m.) buvo šiauriausias Rytų Prūsijos ir Vokietijos Reicho galas. Visais viduramžiais šiaurinė Memellando siena buvo viena iš ilgiausiai nepakitusių sienų Vokietijoje, o tai rodo, kad lietuviai ir vokiečiai čia ilgą laiką taikiai gyveno kartu. 1923 m. Prancūzija pramušė, kad Memellandas buvo priskirtas naujai sukurtai Lietuvos valstybei kaip reparacija už Pirmąjį pasaulinį karą. Tai suteikė Lietuvai pirmąjį uostą. Skirtingai nei Mozūrijoje, Memellande, kuriame 90% vokiečių yra, referendumo dėl to nebuvo, bet bent jau nebuvo ir pašalinimų.

1939 m. kovo 23 d., po Hitlerio ultimatumo, Lietuva grąžino Memellandą Vokietijai. Kad Mėmelis (liet. Klaipėda), tuo metu šiauriausias miestas ir strategiškai svarbus Vokietijos Reicho Baltijos jūros uostas, niekada nebuvo prarastas, jis buvo paskelbtas „Memelio tvirtove“. Esminė dalis buvo 6 pakrantės ir priešlėktuvinės baterijos. Kiekvieną bateriją sudarė keturi šarvuoti kupolai su 105 mm pabūklais ir nuotolio ieškikliu viduryje. Tarp bunkerių komandoms ir amunicijos sandėliams. Ginklų nuotolis buvo 20 km. Taigi tai, kas pasirodė horizonte, iškart galėjo būti paskandinta arba iššauta iš dangaus.

1940 m. birželio 15 d. Raudonoji armija įsiveržė į Lietuvą, o po to prasidėjo griežti stalininiai „valymai“. 1942 06 22 fašistinė Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą, tuometinė „Lietuvos Tarybų Respublika“ per 2 dienas buvo perimta kartu su Lietuvos LAF partizanų kariuomene ir vėl tapo sava valstybe, kuri vis dėlto nebuvo nepriklausoma, o buvo nuotoliniu būdu valdomas hitlerinės Vokietijos. Iš šios trumpos kovos išliko žiaurus slaptas Stalino slaptosios tarnybos vadovo Berijos įsakymas: „Visi sovietų slaptosios tarnybos kaliniai turi būti sušaudyti, kol tikimasi, kad priešas juos išlaisvins“. Po dvejų metų Raudonoji armija ėjo pergalės kelyje, kirsdama Vokietijos sienas ilgu rytų frontu. Tačiau „Memelio tvirtovė“ sugebėjo išsilaikyti 100 dienų („Memelio mūšis“). Jame lemiamą vaidmenį turi Šiaurės kurmio pozicija, kurią čia aplankote. Per šį laiką visi civiliai miesto gyventojai galėjo būti evakuoti į Vokietiją laivais, o grįžtant į Memelį atplaukė nauji kariai. 1945 metų sausio 27 dieną Mėmelis buvo apleistas. Visiems kariams buvo įsakyta 130 km į pietus ten ginti Karaliaučius. 100 km per Kuršių neriją, vienintelė įmanoma sausumos jungtis. Po kelių valandų sovietų kariai be kovos užėmė apleistą miestą. 1947 m. Mėmelis buvo pervadintas į Klaipėdą. Jau 80 metų šimtus tonų sveriantis betono svoris iš lėto, bet stabiliai vis labiau spaudžiasi į Baltijos jūros smėlį, taigi ir disbalansas. Su šia virtualia talpykla nėra skardinės. Norėdami prisijungti, turite rasti slaptažodį.

Ant sienos tarp bunkerių rasite raidžių tinklelį. 8 antrosios eilutės raidės (t. y. horizontaliai) sudaro slaptažodį, be tarpų. Jūsų apsilankymo nuotrauka yra sveikintina, bet ne privaloma.

Prašome neskelbti nuotraukų su slaptažodžiu!

Paskutinis žodis apie vokišką dainą: „Nuo Maaso iki Memelio, nuo Etšo iki Juostos“ – tai tiesiog kertiniai tos vietovės, kurioje vokiečiai turėjo namus, akmenys. Tolimajame Helgolande 1848 metais Hoffmanno von Fallerslebeno parašytas tekstas „Vokietija apie viską, apie viską pasaulyje“, susijęs su tuo metu Vokietijoje vyravusia maža valstybine santvarka, kur daugybė kunigaikščių pralenkė vienas kitą liberaliomis mintimis. ir jų laisvės engti subjektus. Ten išsakyta svajonė reiškė daugiau laisvės keliauti Vokietijoje ir jokios karingos plėtros. Hoffmannui buvo uždrausta dirbti dėl jo liberalių idėjų, kurios nebuvo revanšistas. Tačiau po pasaulinių karų dabar tekstas gali būti interpretuojamas labai nevienareikšmiškai. Du pasauliniai karai, kurie amžinai kainavo Mėmelio gyventojams gražią tėvynę, taip pat prasidėjo tolimame Berlyne. Čia, Memelyje, jie tiesiog norėjo gyventi taikiai.